- traiškus
- tráiškus, -i adj. (1) FrnW, KŽ, traiškùs, -ì (4) DŽ, NdŽ
1. DŽ kuris lengvai traiškosi, spaudosi: Uogos yra tráiškios, kad sutraiškai jas greitai J.
2. [K], LVIV218 garsus, trankus, skardus: Tai jau jos kalba tráiški Brt. Ot traiškùs juokas Dg.
tráiškiai adv. [K]; N: Traiškiai, labai kalbu R289, MŽ386. Tráiškiai kalbėti NdŽ.3. Š, NdŽ žr. traišus 2. 4. Rtr, Š, Ser žr. traišus 3: Alus traiškus N. Tráiškus vynas BŽ462.
Dictionary of the Lithuanian Language.